- išminti
- išmi̇̀nti vksm. Turė́si bėdõs, jéi kárvės rugiùs išmiñs.
.
.
išminti — 1 išminti, ìšmina, išmynė 1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai ìšmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išminti — 2 išmiñti, ìšmena, ìšminė 1. žr. 2 įminti 1: Tokią mįslę tai visai lengva išminti Mšk. Davė karalius šešis tūkstančius rublių, kas išmins tą mįslį LB258. Boba ìšminė visas mįsles J. | Išmiñti sapną BŽ131. Išmiñk (išaiškink, išspręsk) mano… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintingas — išminti̇̀ngas, išminti̇̀nga bdv. Išminti̇̀ngas sprendi̇̀mas, žõdis, teiginỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmintinga — išminti̇̀ngas, išminti̇̀nga bdv. Išminti̇̀ngas sprendi̇̀mas, žõdis, teiginỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmintingai — išminti̇̀ngai prv. Išminti̇̀ngai atsakýti, patylėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmintis — išminti̇̀s dkt. Prõto tai̇̃ ji̇̀s tùri, bèt netùri išmintiẽs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmintis — 2 išmintìs sf. (3b) K, FT, Š, ìšmintis (1) Vb, Kp, Km; SD140, R226, M 1. išmanymas, protingumas, gudrybė: O vei, kaip kiek išmintiẽs užaugdami gavom, ir vargeliai su darbeliais jau prasidėjo K.Donel. Žodis „filosofija“ pažodžiui reiškia… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintingas — 1 išmintìngas, a adj. (1) K, à (3) Š; R398 kuris turi daug išminties, protingas: Pričkus išmintìngs, šaltyšius, Bleberio žentas, daug dyvinų daiktų prigėręs plūsti galėjo K.Donel. Anė daili ir išmintinga I.Simon. Išmintingas, proto, išmonios… … Dictionary of the Lithuanian Language
praminti — 1 pramìnti, pràmina, pramynė tr. 1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramynė taką Lš. Kas pramynė takelius pro rūtų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintingas — 2 išmintìngas, a smob. (1), à (3) išminčius: Šitai išmintingi nuo užtekėjimo saulės atejo Ev. Nusiuntė pirm to išmintingus su auksu ir kitomis dovanomis MP41. Trys išmintìngiejie iš rytų žemės KII345. Šitai atėjo išmintingi iš rytų žemės… … Dictionary of the Lithuanian Language